2010.09.30
Mockaičių gyvenvietės apylinkių fotografijų paroda

SIGITA DAMANSKIENĖ

Gauštvinio paslaptis

Mockaičių gyvenvietės apylinkių fotografijų paroda surengta Mockaičių kultūros namuose

Damanskien___fotomenink__.jpg

Apie save. Gimiau 1967 m. birželio 6 d. Augau Šiauliuose. Vaikystės vasaras praleidau senolių vienkiemiuose, miškų glūdumoje – Agailių bei Dauginčių kaimuose (Šiaulių r.). 1985 metais baigiau Šiaulių Medelyno vidurinę mokyklą. Nuo 2004 metų dirbu Šiaurės Lietuvos kolegijoje ir Suaugusiųjų mokymo centre dėstytoja.

Surengtos fotoparodos:

Šiaurės Lietuvos kolegija 2010 03 17-04 19 “Štai ji – mano Žemė“

Šiaulių Višinskio bibliotekos Rėkyvos filialas „Šeima – tai neįkainojamas turtas ...“.

Dažnai su šeima važiuojame į nuostabų Lietuvos kampelį Kelmės r. prie Mockaičių esančio Gauštvinio ežero. Sekdama prabėgančius vaizdus, stebiu senovę menančią didžiulę Mockaičių akmeninę jaują, kurioje kiekvienas įmūrytas akmenėlis praeities paslaptį slepia; žadinu fantaziją regėdama išlikusius akmeninius buvusios daržinės stulpus. Pasukus link Gauštvinio, tolumoje akį patraukia išdygęs statinys, ant kurio gegnių puikuojasi iš ąžuolo lapų nupintas vainikas. Šis reginys tartum įpučia gyvybės alsavimą visam kaimui...

Ankstyvą pavasarį pravažiuodama grožiuosi vienkiemio apylinkėse gandrų porele besisukiojančia. Liaudies išmintis byloja, jog didelė garbė namams, ant kurių stogo apsigyveno baltasis gandras, tikiu, jog šio ūkio šeimininkus lydi laimė! Stebėjau frakuotą gražuolį stypčiojantį ir varlinėjantį po šių apylinkių pievas, vėliau gandrų porelę savo gūžtoje meiliai tupinčius mačiau. Pagal senolių pastebėjimus, šioje šeimoje turėtų tvyroti darna ir pagarba, turtingi ir sotūs metai būti... Nors šiandien šitie gandrai jau išsinešę tėviškės dalelę, prisiminimus apie geltoną purieną, šieno kaugę, pakely išdidų ąžuolą...tačiau pavasarį jie vėl čia, į savo namus sugrįš!

Ežero švendrynuose lizdą susukusi didžioji krakšlė. Apie tai praneša savo garsiu čirškėjimu krakšlės patinėlis. Labai jau baikštus ausuotasis kragas, slepiantis nuo žmogaus akies savo lizdą, kuriame puikuojasi trys didžiuliai kiaušiniai! Ausį pridėjusi prie medžio, ne tik girdžiu, bet ir visu kūnu jaučiu stiprų darbštuolio genio kalenimą!

Rūke stebiu saulei tekant paslaptingai bundantį ežerą...

Kaskart noriu sugrįžti į šią ramybės ir palaimos kupiną erdvę...

Už nuotraukų kokybę esu dėkinga UAB „Fotonovos“ specialistams Gintautui ir Stelai Steponavičiams!

P.S. Daugiau fotomeninkės nuotraukų galima pažiūrėti galerijoje