2010.08.03
Mockaitiškiai Latvijoje

DSCF6012.JPG

 Prasidėjęs paskutinis vasaros mėnuo, ankstų antradienio rytą pakvietė mockaitiškius kelionei į Latvijoje esančią Rundalės pilį bei už 40 kilometrų nuo jos esantį Tėrvetės gamtos parką. Ekskursijos dalyvius savo individualios įmonės konfortabiliu autobusu vežė Darius Štabokas. Išvykę aštuntą valandą, Latvijos lygumas pamatėme jau po poros valandų, o dar po kiek laiko visa 42 žmonių grupė jau stovėjo latviškojo barokinės architektūros perlo – Rundalės pilies kieme. Rundalės pilis pastatyta 1736-1740 m. pagal Rusijos imperatoriškųjų rūmų statytojo F.B.Rastrelio projektą. Beje, šis architektas asmeniškai vadovavo pilies statybai. Atvykusius pribloškė pilies grožis. Milžiniški rūmai, kurių interjeras apima baroką ir rokoko stilius su didžiuliu baroko stiliaus parku. Mus pasitikusi gidė išsamiai supažindino su ekspozicija apie dvaro istoriją. Vaikščiodami gėrėjomės to laikmečio meistrų šedevrais, galėjome pamatyti pilies savininkų – hercogo ir hercogienės atskirus apartamentus. Paradoksalu, bet pilies savininkai susitikdavo tik prie bendro stalo...

Apžiūrėję pilį patekome į parką, kuris savo grožiu ir augančių rožių gausa, nenusileidžia žymiausiems Europos parkams. Centrinė parko ašis – fontanas. Nuo jo į visas puses driekiasi įvairių ornamentų forma pasodinti želdiniai. Čia gausu rožių, tulpių, o taip pat iš pasodintų vynuogių suformuotų arkų. Norintieji apžiūrėti parką galėjo keliauti kaip patinka: pėstute arba kursuojančiu traukinuku. Valandėlę pasivaikštinėję po parką, įsiamžinę patinkančiose vietose, grįžome į autobusą. Tačiau tuo išvyka tikrai nesibaigė, nes mūsų už 40 kilometrų laukė žymiausias Europos turizmo tikslas 2009 metais - Tėrvetės gamtos parkas.

Tėrvetė įsikūrusi plačių Žiemgalos lygumų viduryje. Patrauklumo ir paslaptingumo jai teikia senieji piliakalniai, griovos, kalneliai bei pušynais apaugęs vaizdingas Tėrvetės upelio slėnis. Archeologai nustatė, jog žmonės Tėrvetėje gyveno jau pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų, o XII –XIIIa. ji buvo svarbus žiemgalių administracinis ir ūkio centras. Parkas apima daugiau nei 1200 ha plotą, iš jų apie 400 ha plote sutvarkyti gamtovaizdžiai ir stebėjimo vietos. Vietovę puošia latvių meistrų medinės skulptūros. Per upelį veda daug tiltų ir lieptukų, o tankus keliukų ir takų tinklas leidžia patogiai pasiekti norimus objektus. Tėrvetė suskirstyta teminėmis dalimis: „Pasakų miškas“, „Nykštukų miškas“, „Miško Motinos takas“...

Keliaudami po parką aptikome arbatą verdančią gyvą pasakų Raganaitę. Raganos būta gudrios. Arbata vaišino tik už lietuvišką dainą. Pasivaišinę arbata sutikome keistą žmogystą, kuri buvo viskuo nepatenkinta. Žmogėnas pradėjo murmėti, jog turistai per daug oro iškvėpuoja, takus išmindo. Surikiavęs mus vorele, liepė užsidengus vieną akį, užsikimšus ausį eiti pirštų galais. Tai įvykdžius paaiškėjo, jog ši žmogysta vienas iš pasakos personažų, dar kitaip žinomas Šykštuolio vardu. Šykštuolis taip pat turėjo parengęs įvairių užduočių: šokinėjimas per virvę, uodų gaudymas ir taukų iš sugautų uodų sunkimas. Įvykdžius šias užduotis patraukėme į „Labirintą“, o vėliau keliavome senaisiais Tėrvetės upelio krantais.

Dėl nuostabios gamtos, įdomios istorijos, architektūros išvykoje praleistas laikas prabėgo nepastebimai. Atėjus vakarui, kupini geros nuotaikos, gausybės įspūdžių grįžome namo.

Belieka pridurti, kad kelionė buvo suorganizuota iš sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų (projektas ,,Sveika aplinka – sveikas žmogus“) ir kartu su mockaitiškiais į kelionę vyko po keletą žmonių iš visų Tytuvėnų apylinkių seniūnijos bendruomenių.

Rita Eizintaitė

Mockaičių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja